Kovos lauku gali tapti kiekvienas:

lemiamas mūšis vyksta mūsų galvose

Šiuolaikinis karas nevyksta tik fronte. Lygiagrečiai su tradiciniais ginklais veikia dar viena kovos dimensija  informacinėje erdvėje. Šios kovos tikslas – ne užimti teritoriją, o paveikti žmones: jų nuomonę, elgesį, sprendimus.

Autoritariniai režimai, pavyzdžiui, Rusija ar Kinija, aktyviai išnaudoja kovos informacinėje erdvėje priemones. Skleisdami melagingą informaciją, režimai siekia griauti tai, kas jiems kelia grėsmę – žodžio laisvę, sąžiningus rinkimus, pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.

Koordinuota, tyčinė užsienio valstybių ar su jomis susijusių veikėjų veikla informacinėje erdvėje, siekiant paveikti demokratinių visuomenių mąstymą ar politinius procesus, vadinama FIMI (Foreign Information Manipulation and Interference) ir žymi užsienio šalies vykdomą informacinį manipuliavimą ir kišimąsi. Tokią veiklą autoritariniai režimai vykdo tiesiogiai arba per tarpininkus – organizuotas grupes ar asmenis, veikiančius tiek užsienyje, tiek šalies viduje.

Kadangi šiuolaikinės informacinės atakos tapo kur kas sudetingesnės savo apimtimi, gyliu ir technologijomis, verta iš naujo permąstyti, ką mes žinome apie šiandienos informacines grėsmes, o ypač – ar atpažįstame užsienio valstybių  koordinuotas informacines kampanijas, kuriomis siekiama paveikti mūsų vertybes, mąstymą ir politinius procesus.

Apsiginti nuo informacinių grėsmių galima – bet tam reikia žinoti, kaip jos veikia. Būtent tam sukurtas StopDezinfo.lt. 

Apie StopDezinfo.lt

StopDezinfo.lt – Krašto apsaugos ministerijos sukurtas informacijos šaltinis, skirtas kiekvienam Lietuvos piliečiui. Čia rasite patikrintą informaciją apie informacines grėsmes, nutaikytas į Lietuvos gynybos ir saugumo sritį, įrankius grėsmėms atpažinti ir rekomendacijas, ką daryti, jei įtariate manipuliaciją, susidūrėte su dezinformacija ar kita informacine grėsme.

Informacinis atsparumas nėra tik institucijų reikalas. Kiekvienas iš mūsų – skaitytojas, rinkėjas, socialinių tinklų vartotojas – gali tapti taikiniu. Ir kiekvienas gali išmokti apsiginti.

Pateikiama informacija remiasi NATO ir Europos Sąjungos ekspertų identifikuotomis grėsmėmis ir bendrais standartais – esame to paties kovos su informacinėmis grėsmėmis tinklo dalis.

Kas yra kognityvinis atsparumas?

Ir kodėl jis toks svarbus ieškant priešnuodžio informacinėms grėsmėms?

Kognityvinis atsparumas – tai piliečių gebėjimas kritiškai mąstyti, nepasiduoti bandymams manipuliuoti nuomone ir sprendimais. Tai pat tai – piliečių galia susitelkti ir atsitiesti įvykus krizei. Tai ne įgimta savybė, o įgūdis, kurį galima ir reikia lavinti bei auginti kaip raumenį.

Atsparus žmogus supranta, kad informacija gali būti naudojama siekiant paveikti jo nuomonę, elgesį ir sprendimus, todėl nepasikliauja pirmu pasitaikiusiu šaltiniu, prieš dalindamasis informacija – ją patikrina bei geba atpažinti, jei kažkas siekia jį sukiršinti ar įbauginti, priversti veikti pagal svetimą scenarijų.

Stipri, informuota visuomenė yra sunkiau pažeidžiama. Kuo daugiau žmonių atpažįsta manipuliaciją, kuo daugiau piliečių sako STOP dezinformacijai, tuo mažiau galimybių priešiškiems veikėjams pasiekti savo tikslus ir tuo saugesnė yra visa šalis. Todėl kognityvinis atsparumas yra svarbus ir asmeniniu, ir valstybės lygmeniu – tai viena iš Lietuvos gynybos grandžių.

Dezinformacija – ne atsitiktinumas, o strategija

Dezinformacija gali būti skleidžiama įvairiomis temomis – nuo sveikatos ir aplinkosaugos iki istorijos ir kultūros. Tačiau prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, į Lietuvos auditoriją nukreipta dezinformacija dažniausiai susijusi su saugumo, gynybos ir užsienio politikos temomis. Štai keletas 2025 m. fiksuotų priešiškų naratyvų:

  • NATO vykdo provokacijas prieš Rusiją
  • NATO nepajėgi apsiginti nuo Rusijos grėsmės
  • ES ir NATO eskaluoja karinį konfliktą Ukrainoje
  • Vokietijos brigada Lietuvoje didina įtampą regione

Tokie naratyvai nėra atsitiktiniai. Jų tikslas – silpninti pasitikėjimą Lietuvos institucijomis, kariuomene ir sąjungininkais, kelti abejones gynybos sprendimais ir didinti visuomenės susipriešinimą. Kuo labiau susiskaldžiusi visuomenė – tuo lengviau ją paveikti.

Propaganda ir dezinformacija nėra nauji reiškiniai. Tačiau socialiniai tinklai ir jų algoritmai sukūrė ypač palankią terpę tokiam turiniui greitai plisti ir daryti didelį poveikį. Tai globalus iššūkis: remiantis „Reuters Institute” 2025 m. apklausos duomenimis, 58 proc. žmonių pasaulyje nerimauja dėl to, kaip internete atskirti melą nuo tiesos.

Socialinių tinklų platformų verslo modelis grindžiamas vartotojų dėmesio išlaikymu. Šių platformų algoritmai siūlys vartotojui žiūrėti tokį turinį, į kurį jis, tikėtina, sureaguos, todėl pirmenybę teiks stiprias emocijas keliantiems įrašams.

Laikui bėgant algoritmai prisitaiko prie kiekvieno vartotojo elgesio ir vis dažniau pasiūlo turinį, panašų į jau matytą. Ilgainiui, susiformuos vadinamieji aido kambariai arba informaciniai burbulai – aplinka, kurioje vartotojas susiduria su vienpuse informacija, bendrauja tik su panašių pažiūrų žmonėmis.

Informacijos vartojimas tokiuose socialinių tinklų burbuluose gali stiprinti jau turimus įsitikinimus, sudaryti klaidingą įspūdį, kad alternatyvių požiūrių nėra, bei mažinti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją. Galop, toks vienpusiškas bendravimas socialinių tinklų realybėje gali didinti visuomenės susipriešinimą ir poliarizaciją, apsunkinti dialogą tarp skirtingų visuomenės grupių bei įtakoti imlumą klaidinančiai ar melagingai informacijai.