Rekomendacijos

Rekomendacijos ir pagrindiniai įrankiai, kurie padės tikrinti informaciją

Informacijos verifikavimas/patikrinimas

Verifikacija arba patikrinimas (angl. verification) – tai procesas, kurio metu nustatomas skelbiamos informacijos autentiškumas. Informacijos tikrinimo tikslas yra nustatyti, ar informacija yra tiksli ir patikima, ar turinys (vaizdai, tekstas ar konkretūs pasisakymai) nėra išimti iš konteksto, siekiant užkirsti kelią dezinformacijos plitimui.

Atvirų šaltinių žvalgyba

Atvirų šaltinių žvalgybos terminas (angl. Open-Source Intelligence arba OSINT) reiškia viešai prieinamos informacijos rinkimą ir analizę. OSINT technika naudojama įvairiose srityse, kur reikia priimti informuotus sprendimus remiantis viešai prieinamais duomenimis. Pavyzdžiui, saugumo ir gynybos srityje – grėsmių stebėjimui ir dezinformacijos aptikimui, žurnalistikoje – faktų tikrinimui ir tyrimams, versle – konkurentų analizei ir rinkos stebėsenai. Šią techniką gali pasitelkti kiekvienas iš mūsų, norėdamas patikrinti faktus ir nepakliūti į dezinformacijos pinkles. OSINT analizė gali apimti: socialinių tinklų įrašų, naujienų straipsnių, viešų duomenų bazių, nuotraukų ar vaizdo įrašų ir pan. paiešką ir analizę. 

  • Keistas interneto adresas (URL). Puslapis gali imituoti žinomą naujienų portalą: pvz. „www.lrt-news.lt“ vietoje oficialaus domeno „www.lrt.lt”.
  • Sensacingos antraštės. Antraštės dažnai būna šokiruojančios, emocingos, o skiekiant atkreipti dėmesį, parašytos didžiosiomis raidėmis: „TAI SLEPIAMA NUO VISŲ“, „SKUBU“, „ŠOKIRUOJANTI TIESA“, „PRIBLOŠKIANTI NAUJIENA” ir t.t.
  • Nėra aiškaus autoriaus. Būkite atsargūs su tekstais, kuriuose nenurodytas autorius, nepateikiami redakcijos kontaktai. Kartais gali būti naudojami išgalvoti vardai, autorius gali būti anonimas. Visada atkreipkite dėmesį, kas parašė tekstą ir kokiu tikslu.
  • Neaiškūs arba neegzistuojantys šaltiniai. Teigiama „mokslininkai įrodė“, „ekspertai sako“, bet nepateikiama nuorodų į realius tyrimus ar institucijas. Jei tekste pateikiamos nuorodos į kitus šaltinius, patikrinkite jų patikimumą.
  • Netikri ekspertai. Cituojami žmonės be realios kompetencijos arba jų pareigos išgalvotos.
  • Daug emocinio spaudimo. Vietoje faktų, tekstas bando sukelti pyktį, baimę, paniką ar kitas stiprias emocijas.
  • Skatina „dalintis kuo greičiau“, dirbtinai kuriamas skubos jausmas. Manipuliatoriai dažnai ragina: „Kol neištrynė“, „Pasidalink su visais“, „Žiniasklaida to nerodys“, „Veik dabar“, „rytoj jau bus per vėlu“, nors iš tikrųjų realaus pagrindo skubėti nėra.
  • Labai vienpusiškas turinys. Pateikiama tik viena nuomonė, ignoruojamas kontekstas ir prieštaraujantys faktai.
  • Klaidos. Daug rašybos, skyrybos ar stiliaus klaidų dažnai rodo skubotą ar neprofesionalų turinį.
  • Nėra datos arba ji klaidinanti. Seni straipsniai pateikiami kaip nauji, kad atrodytų, jog informacija aktuali dabar.
  • Per daug reklamų ir iššokančių langų. Tokie puslapiai dažnai siekia kuo daugiau paspaudimų, o ne pateikti kokybišką informaciją.
  • Manipuliuojama nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Naudojami iš konteksto ištraukti vaizdai, seni kadrai arba specialiai pakoreguotas turinys.
  • Kuriama sąmokslo teorijoms būdinga „vienintelės tiesos“ retorika. Teigiama, kad „visi meluoja“. Akcentuojama, kad tik šis puslapis ar kanalas žino „tikrąją tiesą“.
  • Nėra galimybės patikrinti faktų kitur. Patikima informacija paprastai randama keliuose nepriklausomuose šaltiniuose.
  • Komentarai. Atkreipkite dėmesį į komentarų skiltį. Dažnai komentaruose galima pastebėti trolių ar botų (automatizuotų paskyrų), imituojančių natūralų žmonių elgesį.