„Baltijos valstybės „atidarė savo oro erdvę“ Ukrainos dronų atakoms prieš Rusiją“
Nuo 2026 m. kovo iki birželio mėn. Baltijos šalyse užfiksuota keletas pasikartojančių incidentų, kai į Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę patekdavo (kaip vėliau buvo nustatyta, ukrainietiškos kilmės) dronai, skridę taikinių Rusijoje kryptimi.
Lygiagrečiai su šiais incidentais, Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida ėmė skleisti versiją, kad Baltijos šalys neva sąmoningai „atvėrė“ savo oro erdvę Ukrainos dronų atakoms prieš Rusiją. Naratyvu siekiama pateikti Baltijos šalis kaip karinio konflikto dalyves, neva suteikiančias oro erdvę puolamiesiems Ukrainos veiksmams prieš Rusijos objektus.
Trumpa įvykių chronologija:
2026-03-23. Ukraina vykdo dronų smūgį prieš Rusijos Leningrado srities objektus (naftos terminalą Ust-Lugoje ir uostą Primorske). Po šio smūgio keli dronai nukrypsta nuo kurso: vienas nukrenta Lietuvoje pasienyje su Baltarusija, kitas — Latvijos Krāslavos rajone, trečiasis kliudo Estijos Auvere elektrinės kaminą. Baltijos šalių pareigūnai iš pradžių nurodo, kad objektai galimai yra dronai.
Per kelias dienas po incidento Baltijos šalių vadovybė ir Ukraina patvirtina, kad dronai buvo ukrainietiškos kilmės ir skrido taikinių Rusijoje kryptimi, o jų nukrypimą į Baltijos oro erdvę sukėlė Rusijos vykdomas GPS signalo trikdymas.
2026-05-18. Utenos rajone, Lietuvoje nukrenta dronas su nesprogusiais sprogmenimis.
2026-05-19. Incidentai pasikartoja didesniu mastu: Lietuvoje dėl galimo drono paskelbiamas gyventojų oro pavojus šešiose apskrityse (Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Vilniaus, Alytaus). Vilniaus apskrityje pavojaus lygis pasiekia „raudoną“ — gyventojai raginami eiti į priedangas, laikinai uždaroma oro erdvė virš Vilniaus oro uosto, į orą pakeliami NATO oro policijos misijos naikintuvai. Po maždaug 20-25 min. pavojus atšaukiamas. Lygiagrečiai tą pačią dieną Estijoje NATO naikintuvas (Rumunijos F-16, pakilęs iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose) numuša droną virš Estijos teritorijos, o Latvijoje fiksuojamas kitas oro erdvės pažeidimo atvejis.
Vėlesniais mėnesiais panašaus pobūdžio perspėjimai pasikartoja ir dėl objektų, kurie galiausiai pasirodo nesusiję su karine grėsme (pvz. vienu atveju įtariamas dronas Vilniaus apskrityje pasirodė esąs meteorologinis balionas). Akivaizdu, tokie oro erdvės pažeidimo incidentai tampa pasikartojančiu, o ne pavieniu reiškiniu.
Kaip veikia šis naratyvas
Naratyvas konstruojamas keturiais etapais, kuriuose faktai pakeičiami politiniu kaltinimu:
Manipuliacijos mechanizmas: žinomos faktinės priežastys sąmoningai ignoruojamos ir pakeičiamos politiniu kaltinimo konstruktu, kuris per sistemingą kartojimą ir autoritetingą citavimą įgauna „fakto” statusą.
Pagrindiniai faktai ir šaltiniai:
Joks oficialus leidimas ar Baltijos šalių oro erdvės „atvėrimas“ Ukrainos dronų atakoms niekada nebuvo suteiktas — tai patvirtina trys šaltiniai: Baltijos valstybių, Ukrainos pateikti vieši pareiškimai ir Estijos gynybos ministerijos pateiktas techninis incidento paaiškinimas, pagrįstas Estijos radarų ir oro erdvės stebėjimo duomenimis:
- Estija, Latvija ir Lietuva 2026-03-27/31 oficialiai pateikė protestą Rusijos diplomatinėms misijoms Taline, Rygoje ir Vilniuje, atmesdamos kaltinimus.
- Trys Baltijos ir penkios Šiaurės šalys 2026-05-22 d. taip pat pskelbė bendrą viešą pareiškimą, kategoriškai paneigiantį, kad šių šalių teritorija ar oro erdvė buvo naudota Ukrainos dronų atakoms. Šiuose pareiškimuose Rusijos platinama informacija tiesiogiai įvardinta kaip „tiesmukiška dezinformacijos kampanija”.
- Ukraina, per savo URM atstovą, viešai patvirtino Baltijos šalių versiją ir atsiprašė už netyčinius incidentus.
- Estijos gynybos ministerija, remdamasi savo radarų ir oro erdvės stebėjimo duomenimis, paaiškino techninę incidento priežastį — Rusijos vykdomą elektroninę kovą.
Naudojamos manipuliacijos technikos
- Incidentų instrumentalizavimas. Techninis incidentas pristatomas kaip politinis ir karinis sprendimas.
- Vaidmenų apkeitimas (agresorius ↔ nukentėjusi šalis). Šalis, pradėjusi karą ir užpuolusi suverenią valstybę, pateikiama kaip neva patirianti grėsmę iš Baltijos šalių pusės.
- Eskalacijos retorika. Incidentai išnaudojami stiprinti tariamo NATO ir Rusijos konfrontacijos įspūdį.
- Sinchronizuotas informacinės erdvės užtvindymas. Naratyvo sklaidos chronologija (žr. nuorodą žemiau) įrodo incidento išnaudojimą koordinuotai dezinformacijos kampanijai.
Naratyvo kilmę ir sklaidos kelią detaliai rekonstravo Latvijos tyrimų žurnalistikos centras Re:Baltica (BECID/EDMO tinklo narys).
Trumpas paneigimas
Baltijos valstybės niekada nesuteikė savo oro erdvės Ukrainos kariniams smūgiams prieš Rusiją — tai patvirtinta tiek pačių Baltijos valstybių, tiek Ukrainos pusių. Pavieniai Ukrainos dronų priartėjimo ar trumpalaikio sienos kirtimo atvejai yra nulemti Rusijos vykdomos elektroninės kovos ir navigacijos trikdžių. Kremliaus pareiškimai, kuriais siekiama priskirti Baltijos šalims įsitraukimą į karą, yra dokumentuotai paneigti keliais oficialiais, viešai skelbtais ir patikrinamais šaltiniais.