Aktualiausi priešiški naratyvai

Informacinėje erdvėje nuolat plinta propagandiniai ir dezinformaciniai naratyvai, kuriais siekiama iškraipyti faktus, formuoti klaidingą visuomenės nuomonę ar didinti nepasitikėjimą. Šiame puslapyje pateikiama tokių naratyvų analizė ir dekonstrukcija, atskleidžiant, kodėl jie yra klaidinantys, bei pateikiant faktus ir kontekstą, padedančius juos kritiškai įvertinti.

7 naratyvai
05

„NATO neapgins Baltijos valstybių / Lietuvos kilus konfliktui“

Trumpai: teiginys yra klaidinantis. Šis naratyvas turi aiškų tikslą: sėti paniką, skatinti „pasidavimo iš anksto“ nuotaikas, mažinti investicinį regiono patrauklumą ir silpninti visuomenės bei kariuomenės moralę. Tai hibridinio karo įrankis, skirtas skaldyti Aljanso vienybę.

Kaip veikia šis naratyvas?

Argumentas paprastai grindžiamas tokia logikos seka:

01
Nutylimi faktai: ignoruojama, kad Lietuvoje jau dislokuotos sąjungininkų pajėgos, kad po 2014 m. Krymo aneksijos, o ypač po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, buvo reikšmingai sustiprinta rytinio flango gynyba. Vietoje to kartojama: „Vakarai jus paliks“, „sąjungininkai neatvyks“, “NATO nespės” ir pan.
02
Kariniai iššūkiai vadinami NATO silpnumu: diskusijos apie logistiką, pajėgų mobilumą ar gynybos planavimą pateikiamos kaip įrodymas, kad NATO yra „silpna“ arba 5-asis straipsnis tik „tuščias pažadas“.
03
Netiesiogiai pasiūlomas melagingas „išsigelbėjimas“: įbaugintam žmogui siūloma išvada, kad Lietuvai geriausia „nesipriešinti“, skelbti neutralitetą ar nusileisti Rusijai, nes NATO vis tiek nepadės.

Dėmesys sąmoningai nukreipiamas nuo realių Aljanso saugumo garantijų – Lietuvoje jau dislokuotų bei integruotų sąjungininkų pajėgų, nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo bei patvirtintų naujos kartos regioninių gynybos planų, o logistiniai iššūkiai ar geografinės ypatybės (pavyzdžiui, Suvalkų koridorius) klaidingai prilyginami Aljanso silpnumui ar „tuštiems pažadams“. Šiuo naratyvu siekiama sėti paniką bei skatinti išankstinio pasidavimo nuotaikas, sudarant įspūdį, kad kilus konfliktui sąjungininkai šalį paliktų likimo valioje, taip bandant susilpninti visuomenės pasitikėjimą NATO ir sustabdyti paramą šalies gynybos politikai bei finansavimui.

Pagrindiniai faktai

Lietuvai taikomas NATO kolektyvinės gynybos principas

Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d. Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau Aljanso narių laikomas išpuoliu prieš visas nares. Lietuvos narystė Aljanse reiškia, kad jos gynyba yra NATO kolektyvinės gynybos sistemos dalis ir todėl kilus ginkluotam konfliktui būtų aktyvuotas kolektyvinės gynybos mechanizmas. NATO vadovybė ne kartą yra aiškiai ir viešai deklaravusi pasirengimą ginti kiekvieną Aljanso teritorijos dalį.

Lietuvoje jau yra realios NATO pajėgos

Sąjungininkų kariai ir technika jau yra Lietuvoje ir yra integruoti į Lietuvos gynybos sistemą ir karinio konflikto atveju veiktų kartu su Lietuvos kariuomene nuo pat pirmos sekundės. NATO priešakinis buvimas Lietuvoje (enhanced Forward Presence (eFP)) prasidėjo Rusijai aneksavus Krymą, kai 2017 m. čia buvo dislokuota tarptautinė kovinė grupė (prie kurios pajėgų prisideda Nyderlandai, Belgija, Norvegija ir kitos šalys), vadovaujama Vokietijos. eFP pajėgos buvo sėkmingai transformuotas – dabar ši daugianacionalinė kovinė grupė oficialiai įeina į nuolatinę Vokietijos brigados Lietuvoje sudėtį.

Svarbi chronologija:

Vokietijos brigada Lietuvoje („Panzerbrigade 45“)

Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje reikšmingai stiprina atgrasymą. Tai nėra trumpalaikės pratybos, tai nuolatinis Vokietijos karių įsikūrimas Lietuvoje. Pilną operacinį pajėgumą brigada turėtų pasiekti iki 2027 metų. Vokietijos brigada, į kurios sudėtį nuo 2026 m. vasario 4 d. įeina ir NATO daugianacionalinė kovinė grupė, ir moderniausia technika (pvz. tankai „Leopard 2“) tampa neatsiejama Lietuvos gynybos dalimi. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje sumažina netikėtos, iš anksto nepaskelbtos ar vos tik įspėjus surengtos atakos tikimybę.

Baltijos valstybės nėra izoliuotos – Suomijos ir Švedijos narystė NATO pakeitė regiono strateginę padėtį

Suomija į NATO įstojo 2023 m. balandžio 4 d., o Švedija – 2024 m. kovo 7 d. Tai reikšmingai pakeitė Baltijos jūros regiono strateginę situaciją. Dabar regione beveik visos Baltijos jūros pakrantės valstybės, išskyrus Rusiją, yra NATO narės. Tai reiškia, kad Baltijos valstybių gynyba gali būti planuojama platesniame regioniniame kontekste, įtraukiant Suomijos ir Švedijos sausumos, oro bei jūrų pajėgumus. NATO pabrėžė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas reikšmingai sustiprino Baltijos jūros regiono saugumą.

Naudojamos manipuliacijos technikos:

  • Pasenusių duomenų naudojimas: Tikslingai remiamasi diskusijomis, vykusiomis iki 2014 m. ar 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą, visiškai ignoruojant sąjungininkų karių skaičiaus didinimą regione ir pastarųjų metų sprendimus stiprinančius NATO rytinį. Pavyzdžiui, 2023 m. Vilniaus NATO viršūnių susitikime sąjungininkai patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus, kurie žymiai didina NATO kolektyvinės gynybos planavimo suderinamumą su sąjungininkų nacionalinių pajėgumų, parengties bei vadovavimo ir kontrolės planavimu.
  • Konteksto nutylėjimas: kalbant apie Baltijos valstybių geografinį pažeidžiamumą, nutylimos NATO kolektyvinės gynybos priemonės, regione dislokuotos sąjungininkų pajėgos ir parengti gynybos planai, sąmoningai ignoruojami veiksniai, stiprinantys regiono gynybą.
  • Sąjungininkų demonizavimas: Bandoma sukurti dirbtinę priešpriešą tarp Vakarų valstybių ir Baltijos šalių, teigiant, neva Vakarų visuomenės nėra pasirengusios rizikuoti dėl Vilniaus ar Talino.
  • Baimės kurstymas („Suvalkų koridoriaus mitas“): Logistinis Suvalkų koridoriaus iššūkis geopolitinėje retorikoje paverčiamas „neperžengiama kliūtimi“, visiškai ignoruojant NATO pranašumą (ypač Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis) bei logistines alternatyvas.
  • Kartojimas: nuolat kartojant, kad „NATO neapgins“, siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą Aljansu ir sąjungininkais.

Kur šis naratyvas sklinda

Priešiškoje informacinėje erdvėje: Rusijos politinė viršūnėlė ir valstybinė žiniasklaida (Sputnik, TASS, laidos su V. Solovjovu) nuolat kartoja, kad Baltijos šalys yra „antrarūšės NATO narės“, kurias Aljansas paaukos. Šią žinutę palaiko prokremliški kariniai tinklaraštininkai, analizuojantys fiktyvius „žaibiško užėmimo“ scenarijus.

Lietuvos erdvėje: Socialiniuose tinkluose (TikTok, Facebook grupėse) šis melas dažnai platinamas per anonimines paskyras arba vadinamuosius „taikos aktyvistus“, pateikiant jį kaip neva „racionalų“ požiūrį į saugumą. Tikrasis tikslas – stabdyti Lietuvos krašto apsaugos finansavimo didinimą (pvz., priešintis gynybos mokesčiams ar visuotiniam šaukimui).

Trumpas paneigimas

Teiginys, kad NATO neapgintų Baltijos valstybių ar Lietuvos, yra klaidinantis. Jis ignoruoja esminius faktus ir kontekstą: Lietuva yra NATO narė, todėl jai taikomas kolektyvinės gynybos principas – ginkluotas išpuolis prieš Lietuvą būtų laikomas išpuoliu prieš visą Aljansą. Baltijos regione jau dislokuotos sąjungininkų pajėgos, kurios yra proporcingai didinamos atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, NATO yra parengusi regiono gynybos planus, o Suomijos ir Švedijos narystė NATO pakeitė regiono strateginę padėtį. Nors neatmestina, kad Baltijos valstybių gynyba susidurtų su iššūkiais, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad NATO jų neapgintų. Priešingai, kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos šalyse ir pasirengimas stiprinti regioną yra esminės NATO atgrasymo ir gynybos priemonės.