„Europos šalys eskaluoja karą Ukrainoje”
Trumpai: Teiginys yra klaidingas. Europos Sąjungos karinė, finansinė ir politinė parama Ukrainai pateikiama kaip konflikto eskalacijos priežastis, ignoruojant faktą, kad karas prasidėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir tęsiamas dėl nesibaigiančių Rusijos karinių veiksmų. Šio naratyvo skleidėjai dažnai bet kokią pagalbą besiginančiai Ukrainai vadina „eskalacija”, tačiau tuo pačiu terminu neapibūdina nuolatinių Rusijos raketų smūgių, teritorijų aneksijų, mobilizacijos ar kitų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje.
Šis naratyvas turi aiškų tikslą: sąmoningai kurti karo nuovargį – emocinę būseną, kuri, priklausomai nuo žmogaus, gali reikštis kaip baimė, abejingumas ar noras, kad karas tiesiog baigtųsi – taip silpninant visuomenės paramą Ukrainai ir kuriant spaudimą politikams derėtis dėl karo baigties bet kokiomis sąlygomis. Šio naratyvo sklaida – kognityvinio karo įrankis, nukreiptas į siekį paveikti piliečių nuomones ir politinius sprendimus.
Kaip veikia šis naratyvas?
Argumentas paprastai grindžiamas tokia logikos seka:
Dėmesys sąmoningai nukreipiamas nuo karo iniciatoriaus, o pagalba aukai prilyginama agresijai.
Pagrindiniai faktai
Karą pradėjo Rusija, o ne Ukraina ar kitos šalys
NATO, Europos Sąjunga ir Lietuva kuo griežčiausiai smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri buvo nepateisinama ir neišprovokuota. Europos Sąjunga vienareikšmiškai pripažįsta Ukrainos teisę gintis nuo Rusijos agresijos. Šalies teisę gintis nuo agresoriaus taip pat apibrėžia ir Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnis.
Europa pradėjo teikti paramą Ukrainai reaguodama į Rusijos plataus masto invaziją 2022 m. vasario 24 d. Europos šalių ir ES teikiama karinė, finansinė ir politinė parama yra skirta padėti Ukrainai apginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose. ES nuosekliai remia teisingos ir ilgalaikės taikos siekį.
„Eskalacijos” terminas taikomas asimetriškai
Naratyve terminas „eskalacija” taikomas selektyviai ir asimetriškai: juo apibūdinama gynybinė Europos parama Ukrainai, tačiau ignoruojami kur kas didesni Rusijos kariniai veiksmai – dalinė mobilizacija, Ukrainos regionų aneksija, sistemingi smūgiai į civilinę infrastruktūrą, civilių žudymas, trečiųjų šalių karių ir ginkluotės įtraukimas į konfliktą – įskaitant Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijos pusėje. Selektyvus „eskalacijos“ termino taikymas atskleidžia tikrąjį naratyvo tikslą – ne įvardyti padėtį, o delegitimizuoti paramą Ukrainai.
Naudojamos manipuliacijos technikos
- Priežasties ir pasekmės sukeitimas vietomis: parama, suteikta reaguojant į invaziją, vaizduojama kaip tebesitęsiančio konflikto priežastis.
- Klaidinga analogija: karinė pagalba užpultai ir besiginančiai valstybei pateikiama kaip moraliai ar teisiškai lygiavertė priežastis invazijos pradėjimui.
- Konteksto nutylėjimas: ignoruojama, kas pradėjo karą ir kodėl buvo suteikta parama.
- Atsakomybės perkėlimas: kaltė perkeliama nuo agresoriaus šalims, kurios padeda karinę agresiją patiriančiai aukai.
Kur šis naratyvas sklinda
Priešiškoje informacinėje erdvėje: RT, Sputnik, TASS, RIA Novosti reguliariai pristato ES ir NATO paramą kaip „konflikto tęsimą”. Telegram kanalai (pvz. „Rybar”, „Colonel Cassad”) platina naratyvo variacijas, paslėptas po pseudoanalitiniu apvalkalu. Kinijos valstybinė žiniasklaida (CGTN, Global Times) taip pat dažnai skleidžia panašias žinutes.
Europos informacinėje erdvėje: Rusijos skleidžiami naratyvai nepasilieka tik priešiškoje informacinėje erdvėje – jie prasiskverbia ir į viešąjį Europos diskursą, pvz. šio naratyvo variacijas ir panašią retoriką atkartoja kai kurie Italijos, Slovakijos ar Vokietijos politikai. Tai itin pavojinga, nes griauna vieningą Europos atsaką į agresiją iš vidaus bei suteikia Rusijos naratyvui legitimumo.
Šio naratyvo variacijos aptinkamos ir Lietuvos informacinėje erdvėje – visų pirma socialiniuose tinkluose.
Trumpas paneigimas
Europos šalys nepradėjo karo Ukrainoje – karinė, finansinė ir politinė parama yra atsakas į Rusijos invaziją ir yra skirta padėti Ukrainai apsiginti. Konflikto pradžia ir tęstinumas priklauso nuo Rusijos karinių sprendimų, o ne nuo to, ar Ukraina gauna paramą. Parama Ukrainai apibūdinama kaip „eskalacija” tik tada, kai ignoruojamas esminis faktas: konfliktas kilo ir tęsiasi dėl Rusijos karinės agresijos prieš suverenią valstybę.