Atakavimas ir nutildymas
Trumpai: Atakavimas ir nutildymas – tai taktika, pasireiškianti agresyvių komentarų antplūdžiu bei žodiniu puolimu prieš pranešimo autorių viešojoje erdvėje. Šiomis kampanijomis, kurias dažnai organizuoja priešiškos užsienio jėgos, siekiama nuslopinti aktyvius visuomenės balsus ir manipuliuoti viešosiomis diskusijomis. Tai sistemingas spaudimas, kuriuo siekiama ne tik pakenkti reputacijai, bet ir priversti asmenis pasitraukti iš viešojo gyvenimo.
Ši taktika veikia per koordinuotą ir sistemingą spaudimą, dažnai pasižymintį sinchronišku aktyvumu skirtingose platformose. Procese dalyvauja trys pagrindinės grupės – botai, troliai ir realūs vartotojai. Botai – tai automatizuotos paskiros, kurios masiškai „užtvindo“ diskusijas įžeidimais, sukurdami iliuziją, kad neigiama nuomonė yra dominuojanti. Troliai – organizuotai veikiantys asmenys, kurie sąmoningai provokuoja konfliktus ir skleidžia melą. Į visą šį veikimą įsitraukia ir realūs vartojai. Jie, matydami masišką puolimą, gali prisijungti nesąmoningai, manydami, kad tokia agresyvi reakcija yra „normali“. Puolimas gali būti nukreiptas ne tik į asmenį, bet ir į visą instituciją per jos atstovus (ekspertus, vadovus), siekiant sugriauti pasitikėjimą organizacijos autoritetu.
Skatinti savicenzūrą, nes yra tikimasi, kad užpulti žmonės (žurnalistai, analitikai, aktyvūs piliečiai) bijos pasisakyti ateityje, nustos vykdyti tyrimus ar išsižadės savo pažiūrų bei siaurinti viešosios diskusijos ribas, delegitimizuoti oponentų darbą ir mažinti tam tikrų balsų matomumą.
Kodėl ši taktika veikia?
Atakavimo ir nutildymo taktika efektyvi, nes išnaudoja baimės ir socialinio spaudimo mechanizmus. Žmogus yra socialinė būtybė, todėl masiškas, koordinuotas puolimas sukelia didelį stresą ir norą atsitraukti, kad būtų išvengta tolimesnės agresijos. Be to, dėl agresyvaus bendravimo normalizavimo realūs vartotojai pradeda tikėti, kad toks elgesys yra priimtinas, todėl kritinis mąstymas nuslopinamas ir prisidedama prie „minios efekto“.
Taktikos pavyzdys:
Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą ir Lietuvai užėmus itin aktyvią poziciją remiant Ukrainą, buvo vykdomos informacinės atakos prieš Gabrielių Landsbergį socialiniuose tinkluose. Po viešų jo pasisakymų apie griežtesnes sankcijas Rusijai ir paramą Ukrainai socialiniuose tinkluose (ypač „Facebook“, „Twitter“/X, „Telegram“) pasirodė koordinuoto pobūdžio agresyvių komentarų banga. Juose jis buvo kaltinamas „karo kurstymu“, „Lietuvos įtraukimu į konfliktą“, taip pat pasirodė asmeniniai įžeidimai ir diskredituojantys naratyvai apie jo kompetenciją ar motyvus. Šiuo atveju svarbu tai, kad kritika neapsiribojo politine diskusija – ji peraugo į sistemingą spaudimą, kuriuo siekta ne tik paveikti konkretaus politiko reputaciją, bet ir atgrasyti nuo aktyvios pozicijos viešojoje erdvėje. Tai atitinka klasikinę „atakavimo ir nutildymo“ taktiką, kai agresyvus informacinis fonas naudojamas kaip priemonė siaurinti viešosios diskusijos ribas ir mažinti tam tikrų balsų matomumą.
Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?
- Atpažinkite koordinuotą puolimą ir agresiją. Ši taktika pasireiškia, kai viešai paskelbtą pranešimą staiga užplūsta agresyvūs komentarai, o prieš autorių pradedamas sistemingas žodinis puolimas. Siekdami apsisaugoti, vertinkite masines neigiamas reakcijas kritiškai – jos dažnai būna dirbtinai sukurtos botų ar trolių ir nebūtinai atspindi tikrąją visuomenės nuomonę.
- Pastebėkite asmeninius įžeidimus vietoj argumentų. Atpažinimo ženklas yra tada, kai kritika neapsiriboja diskusija, o pereina į asmeninius įžeidimus, kaltinimus „karo kurstymu“ ar abejones asmens kompetencija. Geriausia apsisaugojimo priemonė – solidarumas; pastebėję tokį puolimą, pasiūlykite palaikymą atakuojamam asmeniui ar grupei, nes tai padeda neutralizuoti bandymą juos izoliuoti.
- Atpažinkite siekį sukelti savicenzūrą. Pagrindinis šios taktikos tikslas yra priversti žmones bijoti išsakyti savo nuomonę ateityje, tikintis, kad jie patys nuspręs nutilti. Nenustokite aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime ir supraskite, kad agresyviu fonu siekiama tik susiaurinti diskusijos ribas, todėl nepasiduokite baimei.
- Sekite koordinuotumo požymius skirtingose platformose. Atpažinti ataką padeda pastebėjimas, kad vienodi naratyvai ir agresyvios žinutės plinta sinchroniškai keliuose socialiniuose tinkluose (pvz., „Facebook“, „Telegram“). Apsisaugokite pranešdami apie pažeidimus – apie neapykantos kalbą, šmeižtą ar grasinimus būtina informuoti atitinkamas institucijas ar platformų administratorius.
- Atpažinkite bandymus diskredituoti institucijas per jų atstovus. Puolant pavienius ekspertus ar vadovus, dažnai siekiama sugriauti pasitikėjimą visa organizacija ir sustabdyti jų vykdomus tyrimus. Apsisaugokite reikalaudami pagarbos diskusijoje ir neprisidėkite prie nepagrįstų puolimų, net jei matote daug kitų vartotojų įsitraukimą, nes jie gali tai daryti nesąmoningai, pasidavę bandos jausmui.