Taktikos

Dezinformacijos skleidimu, informacijos manipuliacijomis siekiama ir strateginių tikslų: supriešinti skirtingas visuomenės grupes, suskaldyti visuomenę, silpninti valią gintis, paralyžiuoti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, mažinti pasitikėjimą žiniasklaida, valstybės institucijomis, Europos Sąjunga ir NATO.

Kaip atpažinti įvairias informacijos manipuliavimo ir dezinformacijos taktikas ir nepakliūti į jų pinkles?

11 taktikų
08

Informacinės erdvės užtvindymas

Trumpai: Užtvindymas (angl. flooding) – tai taktika, kai informacinė erdvė perpildoma gausybe žinučių, dažnai pateikiant skirtingas ir viena kitai prieštaraujančias tos pačios istorijos versijas. Šia priemone siekiama ne įtikinti viena konkrečia melagiena, o priversti visuomenę abejoti visais informacijos šaltiniais, įskaitant ir oficialius. Galutinis rezultatas – pasimetę ir sutrikę žmonės, kuriuos lengva įtakoti.

arrow
Taktikos tikslas

Didinti sumaištį visuomenėje, skatinti apatiją, susilpninti pasitikėjimą žiniasklaida, valstybės institucijomis bei demokratiniais procesais, kad piliečiai pasijustų sutrikę ir nebegalintys atskirti tiesos nuo melo.

Kodėl ši taktika veikia?

Užtvindymo efektyvumą paaiškina tiesos iliuzijos efektas (angl. illusory truth effect) – kuo dažniau žmogus susiduria su ta pačia informacija, tuo didesnė tikimybė, kad jis ims ja tikėti, net jei iš pradžių informacija atrodė klaidinga. Nuolatinis informacinis triukšmas vargina smegenis, todėl ilgainiui protas gali „pakišti kiaulę“ ir priimti dažnai matomą melą kaip faktą.

Taktikos pavyzdys:

2014 m. vasarą, po numušto Malaizijos oro linijų bendrovės lėktuvo virš Rytų Ukrainos, internetinėje erdvėje ėmė plisti prieštaringi pareiškimai dėl įvykių versijos ar tikrųjų tragedijos kaltininkų. Kasdien buvo masiškai dalijamasi naujomis, vis mažiau tikėtinomis teorijomis, pavyzdžiui, kad lėktuvas jau skrido su negyvais žmonėmis. Tikėtina, kad pagrindinis šios atakos tikslas buvo sukelti kuo didesnę painiavą, apsunkinti faktų paiešką, nuteikti piliečius prieš tragedijos priežasčių tyrimus ar kelti abejones tyrimo rezultatais.

Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?

  • Atpažinkite ženklus. Būkite itin atsargūs krizinių įvykių, nelaimių ar rinkimų laikotarpiu. Jei internete susiduriate su gausybe skirtingų ar viena kitai prieštaraujančių tos pačios istorijos versijų, tikėtina, kad tai melagysčių srautas, kuriuo siekiama sukelti abejones ir sumaištį.
  • Remkitės patikimais šaltiniais. Kilus informaciniam triukšmui, pasikliaukite tik keliais aukštos kokybės šaltiniais, kurie informaciją grindžia patikrintais faktais. Venkite anoniminių paskyrų ir teikite pirmenybę tiems šaltiniams, kurie yra patikrinti.
  • Teikite pirmenybę kokybei, o ne greičiui. Atminkite, kad kruopšti analizė ir faktų patikra užima laiko. Pirmasis apie įvykį pranešęs šaltinis nebūtinai sako tiesą, todėl neskubėkite daryti išvadų remdamiesi tik pačiomis pirmosiomis žinutėmis.
  • Ribokite nekokybiško turinio vartojimą. Sąmoningai rinkitės kokybišką turinį ir venkite prastos kokybės šaltinių, net jei juos vartojate tik pramogai. Dėl vadinamojo „tiesos iliuzijos efekto“ nuolat matomas melas ilgainiui pradeda atrodyti patikimas – jūsų smegenys tiesiog pripranta ir net akivaizdžios nesąmonės ima skambėti kaip visiška tiesa.
  • Nepakliūkite į apatijos ir neveiklumo spąstus. Prisiminkite, kad objektyvūs faktai egzistuoja. Dezinformatoriai siekia, kad dėl informacijos gausos nuleistumėte rankas ir nebeieškotumėte kas tikra, o kas ne, nebetikrintumėte faktų. Atminkite – aktyvus kritinis mąstymas informacinių grėsmių akivaizdoje yra jūsų saugumo skydas.