Taktikos

Dezinformacijos skleidimu, informacijos manipuliacijomis siekiama ir strateginių tikslų: supriešinti skirtingas visuomenės grupes, suskaldyti visuomenę, silpninti valią gintis, paralyžiuoti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, mažinti pasitikėjimą žiniasklaida, valstybės institucijomis, Europos Sąjunga ir NATO.

Kaip atpažinti įvairias informacijos manipuliavimo ir dezinformacijos taktikas ir nepakliūti į jų pinkles?

11 taktikų
04

Etikečių klijavimas

Trumpai: Etikečių klijavimas – tai taktika, kai žmogui, grupei ar idėjai priskiriama trumpa, emocinį krūvį turinti etiketė (pvz., „išdavikas“, „radikalas“, „elitas“, „fašistas“), siekiant be argumentuotos analizės suformuoti neigiamą nuomonę. Ši etiketė pernelyg supaprastina sudėtingą realybę ir skatina vertinti situaciją ne pagal faktus, o pagal menkinantį apibūdinimą. Galutinis šios taktikos tikslas yra „uždaryti“ bet kokią konstruktyvią diskusiją ir užgožti kritinį mąstymą.

arrow
Taktikos tikslas

Suformuoti neigiamą nuomonę apie asmenį, grupę ar valstybę bei skatinti poliarizaciją ir susipriešinimą visuomenėje.

Kodėl ši taktika veikia?

Taktika remiasi stipriomis emocijomis – pykčiu, baime ar panieka, kurios fiziologiškai slopina gebėjimą mąstyti analitiškai. Taip pat išnaudojamas tiesos iliuzijos efektas (angl. illusory truth effect): kuo dažniau žmogus girdi tą pačią etiketę, tuo patikimesnė ji jam atrodo, net jei yra visiškai klaidinga. Žmogaus protas natūraliai siekia supaprastinti sudėtingą informaciją, o etiketės suteikia lengvą, nors ir klaidingą, būdą viską „sudėlioti į lentynėles“.

Taktikos pavyzdys:

Dažnai pasitaikantys etikečių pavyzdžiai yra tokie žodžiai kaip „išdavikas“, „radikalas“, „elitas“ arba „fašistas“. Pavyzdžiui, jei asmuo išsako nuomonę, kuri nesutampa su tam tikros grupės interesais, jis gali būti iškart pavadintas „valstybės išdaviku“ – ši etiketė skirta tam, kad niekas nebeklausytų jo argumentų, o tik jaustų jam neapykantą ar nepasitikėjimą.

Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?

  • Ieškokite nepagrįstų apibendrinimų. Atpažinimo ženklas yra bendriniai išsireiškimai, tokie kaip „visi jie tokie“, „tipinis X elgesys“ ar „aišku, kad jie…“, kurie pakeičia konkrečius argumentus. Reikalaukite įrodymų – visada klauskite, kuo pagrįsta ši etiketė ir ar yra realių faktų, patvirtinančių tokį apibūdinimą.
  • Atkreipkite dėmesį į itin emocingą kalbą. Jei tekste gausu stiprių, vertinamųjų žodžių be jokio paaiškinimo, tai signalizuoja manipuliaciją. Siekite neutralumo – prieš priimdami nuomonę, pabandykite informaciją „išversti“ į neutralią kalbą ir pažiūrėkite, ar už emocingų žodžių lieka kokių nors svarių argumentų.
  • Pastebėkite įkyrius pasikartojimus. Jei tam tikros frazės ar epitetai nuolat kartojami skirtinguose kanaluose, tai gali būti sąmoninga manipuliacijos dalis, siekiant sukurti tiesos iliuziją. Tikrinkite pirminius šaltinius – pasidomėkite, kas pirmasis paleido šią etiketę ir ar tai nėra koordinuotos dezinformacijos kampanijos dalis.
  • Vertinkite sudėtingumą, o ne supaprastinimus. Atpažinkite, kai bandoma sudėtingą asmenybę ar idėją įsprausti į vieną neigiamą žodį. Lavinkite kritinį mąstymą – suvokite, kad realybė retai būna juodai balta, todėl vienas žodis negali teisingai apibūdinti visos grupės ar sudėtingo politinio proceso.