Koordinuota kryžminė amplifikacija
Trumpai: Koordinuota kryžminė amplifikacija – tai taktika, kai viena ir ta pati žinutė sąmoningai bei sinchroniškai platinama keliose skirtingose platformose vienu metu. Pagrindinis jos tikslas yra sudaryti apgaulingą įspūdį, jog informaciją patvirtina daugybė nepriklausomų ir tarpusavyje nesusijusių šaltinių. Nors iš šalies tai atrodo kaip spontaniškai kilusi diskusija, iš tikrųjų visas turinys kyla iš vieno koordinuoto centro.
Ši dezinformacijos kampanija dažniausiai apima platų socialinių tinklų tinklą, įskaitant tokias platformas kaip „Telegram“, „X“ (buvęs „Twitter“), „Facebook“ ir kitas. Tai nėra pavienis informacijos pasidalijimas, o sistemingas tų pačių naratyvų kartojimas siekiant užtikrinti maksimalų jų matomumą vartotojų srautuose. Tokios kampanijos užtvindo informacinę erdvę taip, kad vartotojas, nesvarbu, kokią platformą naudotų, susidurtų su ta pačia žinute. Taktika pasižymi identiško arba itin panašaus turinio sklaida skirtingose paskyrose beveik vienu metu. Dažnai naudojamos tos pačios specifinės formuluotės, grotažymės (angl. hashtags) ar vizualinė medžiaga. Svarbus bruožas yra tai, kad tokioje „diskusijoje“ paprastai nėra pirminio originalaus šaltinio ar gilesnės argumentacijos – dominuoja tik begalinis žinutės atkartojimas, siekiant masiškumo įspūdžio.
Supriešinti skirtingas visuomenės grupes, silpninti valią gintis bei paralyžiuoti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, taip sistemingai griaunant pasitikėjimą žiniasklaida, valstybės institucijomis, Europos Sąjunga bei NATO.
Kodėl ši taktika veikia?
Taktika tiesiogiai išnaudoja tiesos iliuzijos efektą (angl. illusory truth effect) – psichologinį reiškinį, kai žmonės linkę labiau pasitikėti informacija vien dėl to, kad ją mato dažnai ir iš skirtingų vietų. Žmogaus protas pasąmoningai daro prielaidą: jei apie tai rašo tiek daug skirtingų žmonių įvairiuose tinkluose, vadinasi, tai turi būti tiesa. Kuo dažniau ta pati žinutė kartojama per trumpą laiką, tuo patikimesnė ji atrodo, net jei tam nėra jokio faktinio pagrindo.
Taktikos pavyzdys:
Skirtingose platformose („Telegram“, „Facebook“, „X“) beveik identiški tekstai su tomis pačiomis grotažymėmis pasirodo vienu metu. Pavyzdžiui, pradedama masinė kampanija su identiškais kaltinimais kariuomenei ar politikams, kur visose paskyrose naudojami tie patys sakiniai, o pačioje diskusijoje trūksta natūralių skirtingų nuomonių ar asmeninių argumentų.
Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?
- Atpažinkite sinchroniškumą. Atkreipkite dėmesį, jei identiškas arba labai panašus turinis skirtingose platformose pasirodo beveik vienu metu. Sustabdykite spontanišką reakciją ir neskubėkite dalintis, kol neįsitikinote šaltinio tikrumu.
- Ieškokite pirminio šaltinio. Jei matote tik daugybę pakartojimų be nuorodų į konkretų pirminį šaltinį, tai ženklas, kad informacija gali būti dirbtinė. Visada bandykite rasti originalų faktų pagrindą.
- Analizuokite diskusijos stilių. Jei trūksta skirtingų požiūrių, o vartojamos formuluotės yra pernelyg vienodos visuose kanaluose, tai rodo koordinuotą veiklą. Būkite kritiški masiškumo įspūdžiui.
- Supraskite tiesos iliuzijos poveikį. Priminkite sau, kad tai, jog žinutę matote daug kur, dar nereiškia, kad ji yra teisinga. Sąmoningai ribokite nekokybiško turinio vartojimą, kad jūsų protas nepasiduotų dirbtiniam kartojimui.