Personalizuota dezinformacija
Trumpai: Personalizuota dezinformacija (angl. micro-targeting) – tai taktika, kai tas pats naratyvas pritaikomas skirtingoms žmonių grupėms pagal jų amžių, interesus, vertybes ar baimes. Naudojant dirbtinį intelektą ir duomenų analizę, žinutės pateikiamos taip, kad kiekviena auditorija matytų jai labiausiai emociškai paveikią versiją.
Taktika remiasi duomenų analize ir algoritmais, kurie kiekvienam vartotojui socialiniuose tinkluose atrenka turinį, sukuriant iliuziją, kad tą pačią žinutę mato visi, nors iš tikrųjų ji parinkta individualiai. Manipuliatoriai paima neutralų faktą ir jį pateikia klaidingame kontekste, kad skirtingos grupės reaguotų emociškai ir pradėtų tarpusavyje nesutarti. Vartotojas mato tik jam pritaikytą informacijos fragmentą ir dažnai nežino, kad egzistuoja kitos, skirtingai suformuluotos tos pačios žinutės versijos.
Dirbtinai sukiršinant skirtingas visuomenes grupes valstybei aktualiais ir svarbiais klausimais, sukurti „mes prieš juos“ jausmą supriešinant žmones dėl tų pačių sprendimų bei manipuliuoti požiūriu veikiant auditorijos emocijas taip, kad būtų priimtos dezinformatorių norimos išvados.
Kodėl ši taktika veikia?
Ši taktika yra pavojinga, nes ji pataiko į asmenines baimes, vertybes ar rūpesčius, todėl atrodo tarsi specialiai sukurta įtikinti konkretų žmogų. Algoritmai užtikrina, kad vartotojas liktų informaciniame burbule, kur jo matoma versija nuolat patvirtinama, todėl jam nekyla noras tikrinti kitų perspektyvų. Kai informacija pateikiama kaip tiesioginė grėsmė asmeniniam saugumui ar stabilumui (pavyzdžiui, finansams ar ateities galimybėms), kritinis mąstymas nusileidžia emocinei reakcijai.
Taktikos pavyzdys:
Piktavaliai veikėjai, siekdami sukiršinti visuomenę, dažnai pasirenka visuomenei jautrias temas. Pavyzdžiui, diskutuojama apie gynybos išlaidų didinimą. Nors pati žinia yra neutrali – „valstybės skirs daugiau pinigų gynybai“, tačiau ją galima pateikti skirtingoms grupėms klaidingame kontekste taip, kad žmonės reaguotų emociškai ir pradėtų tarpusavyje nesutarti. Jaunimui gali būti sakoma: „Dėl didesnių gynybos išlaidų mažiau pinigų liks paramai pirmajam būstui, studentų mainų programoms ir karjeros galimybėms.“ Vyresniems žmonėms gali būti akcentuojama: „Didesnės gynybos išlaidos mažins pensijų augimą ar socialinių garantijų finansavimą.“ Tokiu būdu ta pati politika vienai grupei atrodo kaip grėsmė jų ateities galimybėms, o kitai – kaip pavojus jų saugumui ir stabilumui. Nors faktas tas pats, pateikimas sukuria „mes prieš juos“ jausmą ir gali skatinti dirbtinį susikiršinimą, net jei abi grupės iš esmės pritaria, kad svarbu daugiau lėšų skirti šalies gynybai.
Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?
- Atpažinkite asmeninį „pataikymą“. Pirmasis ženklas – žinutė stipriai paveikia jūsų asmenines baimes ar vertybes, tarsi būtų sukurta specialiai jums. Lyginkite pateikimą – pasidomėkite, kaip ta pati tema pateikiama kitoms grupėms, ir ieškokite bendro, viešai prieinamo konteksto.
- Pastebėkite naratyvų skirtumus socialiniuose tinkluose. Jei pastebite, kad skirtingi žmonės apie tą patį įvykį mato visiškai skirtingas versijas, tai gali būti kryptingas taikymas (angl. micro-targeting). Tikrinkite informaciją keliuose šaltiniuose – nepasikliaukite vienu fragmentu ir lyginkite informaciją skirtinguose naujienų portaluose.
- Atpažinkite fragmentišką informaciją. Įtartina, jei matote tik siaurą temos dalį be aiškaus pirminio šaltinio ar pilnos versijos. Ieškokite oficialių duomenų – prieš priimdami emocingą išvadą, patikrinkite, ką oficialiai sako valstybės institucijos ar patikimos organizacijos.
- Suvokite algoritminę atranką. Supraskite, kad turinys, kurį matote, yra atrinktas algoritmo, siekiant sukelti jūsų reakciją. Lavinkite atsparumą emociniam sukiršinimui – paklauskite savęs, ar ši žinutė bando spręsti problemą, ar tiesiog siekia jus supykdyti ant kitos visuomenės grupės.