„O kaip dėl..?” taktika (angl. Whataboutism)
Trumpai: O kaip dėl..?” (angl. Whataboutism) – tai taktika naudojama norint nukreipti dėmesį į kitus, dažnai nesusijusius ar iš konteksto ištrauktus pavyzdžius ir klausimus. Jos tikslas – ne paaiškinti situaciją, o sumenkinti kritiką ar aptariamo konkretaus klausimo svarbą bei suklaidinti diskusijos dalyvius. Tai pasiekiama į kaltinimą ar sudėtingą klausimą atsakant priešingu kaltinimu, taip sukuriant veidmainystės ar dvigubų standartų įspūdį.
Manipuliatorius, užuot atsakęs tiesiogiai, į kritikų balsus reaguoja kitu klausimu: „O kaip dėl…?“. Diskusija užteršiama nesusijusios informacijos srautu ir manipuliatyviais palyginimais, kurie dažnai būna ištraukti iš kito konteksto. Šie palyginimai sąmoningai atrenkami taip, kad sužadintų tam tikras įtampas ar nuoskaudas, todėl auditorijai jie gali atrodyti įtikinami. Galiausiai auditorija yra užverčiama informacija, todėl jai tampa vis sunkiau susitelkti į pirminį klausimą ar problemą.
Išvengti konkrečios problemos ar įvykio nagrinėjimo, sukurti įspūdį, kad kritika yra nepagrįsta, „neteisinga“ arba kad kritikuojantysis pats elgiasi veidmainiškai bei naudojant šališkus palyginimus, sudaryti įspūdį, kad „visi elgiasi vienodai“, todėl konkretus nusižengimas nėra išskirtinis ar beprecedentis.
Kodėl ši taktika veikia?
Taktika remiasi stipriomis emocijomis: pasipiktinimu, neteisybės jausmu ar senomis nuoskaudomis. Be to, ji skatina cinišką požiūrį ar apatiją – sudaromas įspūdis, kad „visi yra vienodai blogi“, o tai mažina pasitikėjimą institucijomis, teisine atsakomybe ir slopina kritinį mąstymą. Kai žmogus įtiki, kad visi aplinkui veikia pagal dvigubus standartus, jis tampa mažiau linkęs reikalauti tiesos konkrečioje situacijoje.
Taktikos pavyzdys:
Po viešų Ingridos Šimonytės pasisakymų, kuriais ji kritikavo Rusijos agresiją prieš Ukrainą, socialiniuose tinkluose pasirodė tipinės reakcijos: vietoj atsako į Rusijos veiksmus buvo klausiamas „o kaip dėl JAV veiksmų Irake?“ arba „kodėl nekalbama apie NATO intervencijas?“. Šie klausimai nėra skirti realiai analizei – jie tiesiog perkelia dėmesį nuo konkretaus įvykio (Rusijos agresijos) į kitus geopolitinius pavyzdžius, siekiant susilpninti pirminį argumentą ir sudaryti įspūdį, kad visi elgiasi vienodai.
Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?
- Atpažinkite dėmesio nukreipimą. Pagrindinis šios taktikos požymis – kai į jūsų užduotą konkretų klausimą ar išreikštą kritiką atsakoma ne tiesiai, o kitu klausimu, prasidedančiu fraze „O kaip dėl…?“. Grįžkite prie pirminės temos: Neleiskite pašnekovui išsisukti nuo atsakymo; ramiai pasakykite, kad jo minimas pavyzdys gali būti svarbus, tačiau pirmiausia turite užbaigti diskusiją apie pradinį klausimą.
- Atpažinkite bandymą sukelti veidmainystės įspūdį. Jei pašnekovas bando sulyginti esamą situaciją su kitais, dažnai nesusijusiais ar istoriniais įvykiais, siekdamas parodyti, kad kiti elgėsi taip pat, jis bando sukurti dvigubų standartų jausmą. Taikykite atsakomybės taisyklę: Suvokite, kad kitų valstybių ar asmenų veiksmai praeityje niekaip nepanaikina ir nepateisina atsakomybės už dabartinį nusižengimą, apie kurį diskutuojate.
- Stebėkite savo emocines reakcijas. Ši taktika veikia eksploatuodama jūsų pasipiktinimą, neteisybės jausmą ar senas nuoskaudas, kad atitrauktų jus nuo faktų analizės. Stabtelėkite ir įvertinkite turinį: Paklauskite savęs, ar pateiktas naujas pavyzdys iš tikrųjų atsako į jūsų klausimą, ar tik bando sukelti emocinį chaosą ir sutrikdyti diskusiją.
- Atpažinkite klaidingą sulyginimą. Dažnai ši taktika naudojama kartu su klaidingu sulyginimu (angl. false equivalence), kai bandoma pateikti du nevienodo pobūdžio reiškinius kaip lygiaverčius. Tikrinkite informaciją ir kontekstą: pasidomėkite patikimais šaltiniais, ar lyginami dalykai iš tiesų yra palyginami savo mastu ir aplinkybėmis, nes manipuliatoriai dažnai pateikia faktus šališkai ar neišsamiai.
- Pastebėkite skatinamą cinizmą ir apatiją. Jei informacija jus veda prie išvados, kad „visi yra vienodai blogi“ ir tiesos surasti neįmanoma, tai signalas, kad siekiama nuslopinti jūsų kritinį mąstymą. Nenustokite ieškoti objektyvių faktų: suvokite, kad skirtingos problemos gali egzistuoti vienu metu, tačiau viena problema nepanaikina kitos svarbos, todėl išlikite susikaupę į nagrinėjamą temą.