Taktikos

Dezinformacijos skleidimu, informacijos manipuliacijomis siekiama ir strateginių tikslų: supriešinti skirtingas visuomenės grupes, suskaldyti visuomenę, silpninti valią gintis, paralyžiuoti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, mažinti pasitikėjimą žiniasklaida, valstybės institucijomis, Europos Sąjunga ir NATO.

Kaip atpažinti įvairias informacijos manipuliavimo ir dezinformacijos taktikas ir nepakliūti į jų pinkles?

11 taktikų
11

Manipuliavimas stipriomis emocijomis

Trumpai: Manipuliacija stipriomis emocijomis – tai dezinformacijos taktika, kuria siekiama išnaudoti žmonių emocinį pažeidžiamumą pasitelkiant įsitraukimą skatinantį turinį. Susidūrus su informacija, kurios tonas, žodžiai ar vaizdai kelia baimę, pyktį ar pasibjaurėjimą, būtina stabtelėti ir įvertinti, ar jumis nėra manipuliuojama. Svarbiausia taisyklė – atsispirti norui reaguoti iš karto ir pirmiausia pasitikrinti faktų teisingumą.

arrow
Taktikos tikslas

Didinti tarpusavio susipriešinimą ir silpninti visuomenę iš vidaus.

Kodėl ši taktika veikia?

Ši taktika yra efektyvi, nes stiprios emocijos užgožia kritinį mąstymą. Kai žmogus yra įniršęs, išsigandęs ar jaučia didelį apmaudą, jo smegenys linkusios reaguoti impulsyviai, o ne analitiškai. Be to, emocinis turinys natūraliai skatina didesnį auditorijos įsitraukimą, todėl tokio pobūdžio melagingos žinutės plinta kur kas sparčiau nei neutraliai pateikiami faktai.

Taktikos pavyzdys:

2022 m. pavasarį, po Rusijos invazijos į Ukrainą, buvo aktyviai platinami naratyvai Baltijos šalyse apie tariamą NATO pajėgų „ruošimąsi karui iš Lietuvos teritorijos“. Prorusiškuose kanaluose buvo naudojami tikri vaizdo įrašai iš Lietuvos kariuomenės pratybų (pavyzdžiui, Pabradėje), tačiau jie pateikti be konteksto arba su klaidinančiomis interpretacijomis. Įrašus lydėjo emocingi teiginiai: „Lietuva tampa karo zona“, „mes būsime pirmieji taikiniai“, „valdžia mus stumia į karą“. Nors informacija dažnai būdavo iš dalies tikra (pavyzdžiui realūs pratybų vaizdai), manipuliuojama buvo jos interpretacija ir sukuriamas emocinis efektas – formuojamas įspūdis, kad karas yra neišvengiamas ir kad valstybės sprendimai kelia tiesioginę grėsmę gyventojų saugumui. Tikėtini šių naratyvų tikslai – mažinti visuomenės pasitikėjimą gynybos politika, silpninti paramą NATO buvimui ir didinti nerimą bei nesaugumo jausmą visuomenėje.

Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?

  • Atpažinkite ženklus. Pirmasis ženklas, kad susidūrėte su šia taktika – jūsų paties emocinė būsena. Jei informacija sukelia staigų įniršį, baimę, apmaudą, didelį nerimą ar pasibjaurėjimą, tai gali būti signalas, kad turiniu siekiama jumis manipuliuoti.
  • Stabtelėkite prieš reaguodami. Svarbiausia taisyklė – nereaguokite iš karto. Dezinformacijos kūrėjai tikisi spontaniškų veiksmų (komentavimo, dalijimosi, reakcijų jaustukais), todėl trumpas stabtelėjimas padeda atgauti ramybę ir įvertinti informaciją kritiškai.
  • Tikrinkite informaciją keliuose šaltiniuose. Kilus įtarimui, būtina pasidomėti, ką apie tą pačią temą rašo pagrindiniai, patikimi naujienų portalai. Nepasikeliaukite vienu anoniminiu šaltiniu ar socialinių tinklų įrašu.
  • Būkite budrūs dėl dirbtinio intelekto sugeneruotos informacijos. Tobulėjant technologijoms, svarbu vertinti, ar emocingas socialinio tinklo įrašas, vaizdas ar vaizdo įrašas nėra dirbtinio intelekto kūrinys (angl. deepfake), sukurtas specialiai auditorijai paveikti.
  • Taikykite „per gerai/blogai“ taisyklę. Verta įtarti klastą, jei naujiena skamba per daug neįtikėtinai, kad būtų tiesa. Tokios žinutės dažnai yra sukonstruotos taip, kad išjungtų kritinį mąstymą.