Taktikos

Dezinformacijos skleidimu, informacijos manipuliacijomis siekiama ir strateginių tikslų: supriešinti skirtingas visuomenės grupes, suskaldyti visuomenę, silpninti valią gintis, paralyžiuoti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, mažinti pasitikėjimą žiniasklaida, valstybės institucijomis, Europos Sąjunga ir NATO.

Kaip atpažinti įvairias informacijos manipuliavimo ir dezinformacijos taktikas ir nepakliūti į jų pinkles?

11 taktikų
07

Manipuliavimas kontekstu

Trumpai: Manipuliavimas kontekstu – tai taktika, kai tikra informacija, autentiškos nuotraukos ar teiginiai pateikiami klaidinančioje aplinkoje, siekiant ištrinti ribą tarp tiesos ir melo. Dezinformatoriai nenaudoja visiškai išgalvotų istorijų, bet pasitelkia tikrus faktus, kuriuos ištraukia iš originalaus konteksto, kad apgautų auditoriją. Manipuliatoriai, naudodami šią taktiką, siekia piktavališkų tikslų, pavyzdžiui – šalies institucijų kompromitavimo ar chaoso visuomenėje.

arrow
Taktikos tikslas

Diskredituoti asmenis, valstybės institucijas bei tarptautines organizacijas, tokias kaip NATO ar Europos Sąjunga, bei kelti visuomenėje chaosą, pasipiktinimą šalies gynybos politika, silpninti jos valią gintis bei paralyžiuoti demokratinius procesus.

Kodėl ši taktika veikia?

Ši taktika yra ypač veiksminga, nes mūsų smegenys yra linkusios vaizdu patikėti kone automatiškai, be to, vaizdą suprantame kur kas greičiau nei tekstą. Todėl, publikacijoje išvydę panaudotą tikrą nuotrauką ar filmuotą medžiagą, greičiausiai, patikėsime ir prie vaizdo medžiagos pridėtu aprašymu, nors jis su realiu turiniu gali neturėti nieko bendra. O jei vaizdo medžiagą lydi stipri emocija – pyktis, baimė ar gailestis (pvz. nuotraukoje atvaizduoti nuo karinių veiksmų nukentėję civiliai, vaikai), skaitytojo dėmesį neišvengiamai užvaldys jausmai, o ne kritinis mąstymas.

Taktikos pavyzdys:

Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, informacinėje erdvėje plito vaizdo įrašai ir nuotraukos iš Lietuvos kariuomenės karinių pratybų, lydimi klaidinančių antraščių: „Lietuva tampa karo zona“, „valdžia mus stumia į karą“ ir pan. Vizualinė medžiaga buvo tikra – joje iš tiesų buvo užfiksuoti NATO ir Lietuvos karių judėjimai, technika bei pratybų epizodai. Tačiau kontekstas buvo klaidinantis: antraštės ar komentarai teigė, kad „Lietuva ruošiasi puolimui prieš Rusiją“, „NATO slapta telkia pajėgas karui“ arba kad „vyksta realūs karo veiksmai“. Tokiu būdu įprastos, iš anksto planuotos ir viešai komunikuotos karinės pratybos buvo pristatomos kaip neva slaptas pasirengimas konfliktui.

Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?

  • Naudokite technologijas patikrai. Atpažinkite manipuliaciją ieškodami nuotraukose ar vaizdo įrašuose detalių, kurios nesutampa su pranešimo tekstu, pavyzdžiui, matomas kitas miestas nei nurodyta arba metų laikas neatitinka publikavimo datos (pavyzdžiui, nuotraukose pavasaris, o straipsnis rašomas rudenį). Atlikite atvirkštinę vaizdų paiešką (pavyzdžiui, per „Google Lens“), kuri leis išsiaiškinti, kur ir kada vaizdas iš tiesų buvo nufotografuotas, taip pat, ar jis nebuvo naudotas anksčiau kitame kontekste.
  • Kritiškai vertinkite iškarpas iš dokumentų, tikrinkite pirminius šaltinius. Būkite budrūs, jei pateikiama tik trumpa dokumento ar kalbos ištrauka, kuri atrodo įgavusi naują, skandalingą prasmę. Susiraskite pirminį informacijos šaltinį ir įvertinkite visą dokumento ar kalbos kontekstą, kad įsitikintumėte, jog citata nebuvo tyčia iškraipyta siekiant diskredituoti ar įbauginti.
  • Venkite apibendrinimų. Identifikuokite taktiką, kai naudojamos frazės „visi sako“, „visi daro“ arba kai vieno asmens nuomonė pateikiama kaip visos bendruomenės ar institucijos pozicija. Stiprinkite atsparumą tikrindami, ar pranešimą iš tiesų paskelbė oficiali organizacija ir ar teiginiai pagrįsti faktais, o ne emocingomis etiketėmis.
  • Atpažinkite ženklus ir stabtelėkite prieš reaguodami. Atpažinkite, kai autentiška vaizdinė medžiaga (pvz., realūs kariuomenės pratybų vaizdai) pateikiama kartu su skandalingomis ar klaidinančiomis antraštėmis, skelbiančiomis apie „slaptą pasirengimą konfliktui” ar „neišvengiamą karą”. Stabtelėkite prieš reaguodami – tai padės nepasiduoti emocinei provokacijai ir blaiviai įvertinti, ar informacija nesiekia sukelti chaoso iškreiptai pateikdama realius įvykius.