Poliarizacija arba „skaldyk ir valdyk“
Trumpai: Poliarizacija arba „skaldyk ir valdyk“ – tai taktika, kuria siekiama palaikyti visuomenės susipriešinimą užtikrinant, kad viešojoje erdvėje garsiausiai skambėtų kraštutinių pažiūrų atstovų balsai. Ji dirbtinai kuria įspūdį, jog visuomenė yra suskilusi į dvi nesutaikomas puses, o nuosaikesnių požiūrių beveik nėra. Šiuo metodu siekiama iškreipti realybę ir priversti žmones abejoti diskusijų autentiškumu.
Manipuliatoriai dezinformacijos kampanijose išryškina ir stiprina kraštutines nuomones svarbiais visuomenei klausimais. Šiai taktikai įgyvendinti naudojamos pažangios priemonės kaip dirbtinis intelektas (DI), botų tinklai, socialinių tinklų algoritmai. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas leidžia greitai pritaikyti radikalų turinį įvairioms auditorijoms, o botų tinklai masiškai platina ir sistemingai stiprina kraštutinius pasisakymus, kurdami iliuziją, kad tai yra dominuojanti nuomonė. Tuo tarpu socialinių tinklų algoritmai užtikrina, kad ekstremalus, emocingas turinys pasiektų kuo didesnę auditoriją ir užgožtų nuosaikų dialogą.
Iškreipti realybę dirbtinai stiprinant kraštutines nuomones, kad būtų paralyžiuotas demokratinis sprendimų priėmimas, susilpninta visuomenės valia gintis bei sugriautas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir demokratine sistema.
Kodėl ši taktika veikia?
Poliarizacijos arba „skaldyk ir valdyk“ taktika yra efektyvi, nes ji priverčia žmones patikėti, kad nuomonių skirtumai visuomenėje yra kur kas didesni nei iš tikrųjų. Tai tampa „savaime išsipildančia pranašyste“: dirbtinai sukeltas susipriešinimas ilgainiui tampa tikru, o žmonės pradeda bet kokį kompromisą vertinti ne kaip susitarimą, o kaip pralaimėjimą. Stiprios emocijos (pyktis, baimė) užgožia kritinį mąstymą ir sustiprina „mes prieš juos“ mąstymą.
Taktikos pavyzdys:
Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje buvo pastebėtas aktyvus diskusijų radikalizavimas. Informacinėje erdvėje buvo formuojami du poliai: vienoje pusėje teigta, kad Lietuva privalo remti Ukrainą bet kokia kaina, o kitoje – kad tokia parama kenkia šalies interesams ir įtraukia mus į karą. Tokia dvipolė struktūra tyčia mažino erdvę nuosaikioms, faktais grįstoms diskusijoms. Panašiai manipuliuota ir diskusija dėl Vokietijos brigados dislokavimo, kur nuosaikūs klausimai apie infrastruktūrą buvo nustumti į šalį, paliekant tik kraštutinius kaltinimus „okupacija“ arba „nelojalumu“.
Kaip atpažinti šią taktiką ir stiprinti atsparumą?
- Atpažinkite ženklus. Atkreipkite dėmesį, jei diskusijoje dominuoja tik kraštutinės nuomonės ir agresyvi retorika. Įvertinkite, ar viešojoje erdvėje girdisi „vidurio pozicija“, ar nuosaikesni požiūriai yra sąmoningai nustumiami į paraštes, siekiant sukurti dirbtinio susiskaldymo įspūdį.
- Nepasiduokite provokacijoms ir reikalaukite dialogo. Jei pastebite, kad diskusija poliarizuota, o kraštutiniai požiūriai vis garsiau skatinami, nepasiduokite manipuliacijai ir reikalaukite diskusijos, kurioje būtų pateikiami aiškūs argumentai bei ieškoma kompromisų. Suvokite, kad šia taktika siekiama priversti jus bet kokį kompromisą vertinti ne kaip susitarimą, o kaip pralaimėjimą.
- Ieškokite vienijančių aspektų. Įtardami, kad diskusija manipuliuojama, sąmoningai stenkitės rasti bendrus sąlyčio taškus ir dalykus, dėl kurių, būdami bendruomenės ir visuomenės dalimi, sutariate su kitais, nepaisant skirtingų nuomonių. Tai padeda neutralizuoti „mes prieš juos“ naratyvą.
- Būkite budrūs dėl technologijų ir dirbtinio aktyvumo. Svarbu suprasti, kad kraštutinės nuomonės dažnai sistemingai stiprinamos pasitelkiant botų tinklus, dirbtinį intelektą (DI) bei socialinių tinklų algoritmus, kurie užtikrina ekstremalaus turinio sklaidą ir kuria klaidingą įspūdį apie „daugumos“ nuomonę.
- Atpažinkite etikečių klijavimą. Būkite atsargūs, kai vietoj argumentų naudojamos emocinį krūvį turinčios etiketės (pavyzdžiui, „išdavikas“, „radikalas“), kurios supaprastina realybę ir skatina vertinti asmenis ne pagal faktus, o pagal menkinančius apibūdinimus.